Žmogaus kūno laikysena istorijoje vystėsi per kelis svarbius etapus, o viena svarbiausių permainų buvo vaikščiojimas ant dviejų kojų. Tada, kai mūsų tolimi protėviai prieš milijonus metų pirmą kartą pradėjo vaikščioti tiesiai, jų kūnai turėjo gana daug prisitaikyti, kad galėtų judėti šiuo nauju būdu. Vienas svarbus prisitaikymas buvo stuburo formavimasis į tą pažįstamą S formos kreivę, kurią visi turime šiandien, padedančią išlaikyti pusiausvyrą ir tinkamai paskirstyti svorį per visą kūną. Darvinas kažką panašaus minėjo savo garsioje knygoje „Apie rūšių kilmę“ apie tokio tipo prisitaikymo retumą gamtoje. Taip pat šio proceso metu pasikeitė ir mūsų klubai. Paimkime, pavyzdžiui, šimpanzes – jie turi ilgesnes dubens ertmes, o žmonės, palyginti su jomis, turi trumpesnes, būtent todėl, kad vaikščiojimas ant dviejų kojų tapo labai paplitęs tarp mūsų rūšies. Šių fizinių skirtumų analizė parodo, kiek mes per laiką tapome skirtingi nuo kitų gyvūnų, daugeliu atvejų dėl tų specialių kūno modifikacijų, kurios leido mums stovėti tiesiai ir vaikščioti efektyviai.
Mūsų anatomijos svarbūs komponentai, įskaitant stuburą, mažytes pagalvėles, vadinamas tarpslanksteliniais diskais, ir įvairias raiščius, visi kartu dirba siekiant užtikrinti tinkamą stuburo išsirikiavimą. Slanksteliai iš esmės sudaro tai, ką vadiname stuburu, suteikiant mums struktūrinę paramą visą gyvenimą. Tarpslanksteliniai diskai veikia kaip tam tikri stuburo smūgio sugerėjai, padedantys sumažinti judesių poveikį ir išvengti daugybės kasdienių sužalojimų, kaip nurodyta Massachusetts General Hospital tyrimuose. Raiščiai taip pat sujungia viską kartu, laikant slankstelius tinkamose vietose, kad būtų pasiekiama tiek stabilumas, tiek lankstumas, kai jis reikalingas. Gerai išlaikyta laikysena padeda paskirstyti kūno svorį tarp visų šių struktūrų, todėl sumažėja bendras apkrova ir mažėja sužeidimų rizika ateityje. Kai stuburas tinkamai išsirikiavęs, tai padeda ne tik jaustis geriau, bet ir išvengti ilgalaikių problemų, tokių kaip skoliozė ar skausmingos išsikišusio disko problemos, nuo kurių kenčia daugelis žmonių. Tikri paveikslėlių ar diagramų peržiūra padeda geriau suprasti, kaip visos šios dalys sąveikauja, kad būtų užtikrinta sveika stuburo funkcija.
Mūsų laikysenos kontrolė iš esmės yra gana sudėtingas procesas, kurį valdo tai, kas vadinama centrine nervų sistema arba trumpai CNS. Ši sistema užtikrina dalykus, tokius kaip raumenų tonusas ir mažyčius judesius, kuriuos mes darome nė nepagalvodami. Mūsų kūnai turi nuostabų dalyką, vadinamą proprioceptija, kuri leidžia mums jausti, kur esame erdvėje, ir padeda išlaikyti statmeną laikyseną, kai judame per dieną. Pagal 2017 m. kovo mėn. „Journal of Behavior Therapy and Experimental Psychiatry“ paskelbtus tyrimus, nuolatinis grįžtamasis ryšys tarp kūno jutimų ir smegenų veiklos yra labai svarbus užtikrinant gerą laikyseną. Kai kas nors užkliūna arba atsitrenkia, mūsų raumenys automatiškai reaguoja, kad pataisytų padėtį dar prieš suvokiant, kad tai įvyko. Svarbią vietą čia užima ir raumenų atmintis bei greiti refleksai. Todėl reguliarios mankštos ir tam tikros terapinės technikos yra labai veiksmingos ilgainiui gerinant laikyseną. Jos treniruoja nervinius kelius ir sustiprina ryšius tarp mūsų smegenų ir raumenų.
Žmonės, kurie įpratę sėdėti susikūprinę, dažnai susiduria su įvairiomis raumenų ir kaulų sistemos problemomis, kurios daro įtaką jų bendrai savijautai. Nugaros skausmai, standžios kakto dalys, sąnariai, kurie veikia ne visai tinkamai – tai dažni skundai tų, kurie turi blogą laikyseną. Pagal naujausius duomenis, maždaug 40 procentų suaugusiųjų per gyvenimą susidurs su viena ar kita nugaros skausmo ar laikysenos problemų forma. Kai tokios problemos ilgą laiką lieka be priežiūros, gali kilti rimtų pasekmių. Kalbame apie tokias dalykas kaip ilgalaikės stuburo deformacijos ir apribotos judėjimo galimybės ateityje. Todėl protinga būtų spręsti laikysenos problemas vos tik jos pasirodžius, kad vėliau jos nevirstų dar didesnėmis bėda.
Prasta laikysena tikrai daro įtaką kūno kvėpavimui ir kraujo cirkuliacijai. Kai žmogus sėdi suglebęs arba pasilenkęs į priekį, jo diafragma suspaudžia plaučius, todėl kvėpavimas tampa sunkesnis nei turėtų būti. Taip pat sutrinka ir kraujo tekėjimas, todėl širdis bei kraujagyslės visame kūne patiria papildomą apkrovą. Tyrimai rodo, kad žmonės, pataisę laikyseną, per kelias savaites pastebi reikšmingą kvėpavimo talpos ir kraujo cirkuliacijos pagerėjimą. Taisant laikyseną, mažėja spaudimas ant šių svarbių sistemų, tuo tarpu gerėja bendra fizinė būklė, nes pagerėja oro srautas ir deguonies tiekimas į reikiamas vietas. Daugelis pastebi, kad pradėję laikytis tiesiau, jaučiasi lengvesni ir energingesni.
Pagal psichologų tyrimus, mūsų laikysena fiziškai daro įtaką mūsų emocijoms. Patty Van Cappellen iš Duke universiteto atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie užima atviresnes, platesnes pozas, linkę išreikšti tokias jausmų kaip džiaugsmas ir nuostaba, kurios keičia būdą, kaip jie perteikiami kitiems, ir netgi daro poveikį jų pačių savęs suvokimui. Atrodo, kad tarp mūsų stovėjimo ir sėdėjimo būdų ir visuminės emocinės būklės yra aiškus ryšys. Paprastas veiksmas – stovėti išsitiesus arba sėdėti tiesiai – gali padėti pakelti nuotaiką ir pagerinti psichinę sveikatą apskritai. Daugelis žmonių šį efektą pastebi ir kasdienybėje. Todėl šiuolaikinėje visuomenėje tiek daug žmonių kreipiasi į tokias veiklas kaip jogos pratimai ir dėmesio koncentracijos pratimai. Šie pratimai padeda tinkamai išlaikyti kūną, taip pat stiprina emocinę gerovę, kuri naudinga tiek protui, tiek kūnui.
Žmonės dažnai kreipiasi į laikysenos korektorių ir įtvarus, tikėdamiesi, kad jie ištaisys lygiavimą ir palengvins skausmą, susijusį su bloga laikysena. Tačiau tai, kas veikia vieną žmogų, gali neturėti jokio poveikio kitam, priklausomai nuo kasdieninio naudojimo būdo. Kai kurios studijos rodo, kad žmonėms nešiojant įrenginius pasirenka trumpalaikis palengvinimas, tačiau dauguma specialistų sutinka, kad ilgalaikiai patobulinimai paprastai reikalauja daugiau nei tik įtvaro uždėjimas. Paimkime Patricia Johnson, dirbančią fizioterapeutu Čikagos centre. Ji pacientams sako, kad šie įrenginiai geriausiai veikia, kai jie naudojami kartu su tikru pastangų padaryti įpročius gerinimu. Pagal jos patirtį, žmonės turėtų laikyti laikysenos korektorius pagalbininkais, o ne stebuklingais sprendimais. Norint pasiekti tikrų rezultatų, Johnson rekomenduoja įtraukti reguliarius pratimų rinkinius, taip pat koreguoti darbo vietų įrengimą namuose ir biure. Teisingas šių veiksmų atlikimas leidžia skirtumą tarp pinigų švaistymo įrengimams ir tikro pagerėjimo laikui bėgant.
Kai kalbama apie tai, kaip laikysena veikia lėtines skausmo problemas, dažnai kyla daug nesusipratimų. Žinoma, bloga laikysena tikrai gali sukelti diskomfortą ir kūno įtampą, tačiau dažniausiai tai yra tik dalis visos istorijos. Tyrimai rodo, kad tai, kas sukelia skausmą, žmonėms skiriasi labai – kartais tai raumenų disbalansas, kitais atvejais gali būti vidiniai procesai ar net senos sužalojimai, kurie vėl pasirodo. Pasiimkime Dr. Lydia Orr, kuri išsamiai dirba su skausmo pacientais. Ji savo klientams sako, kad kaltinti viską dėl laikysenos – tai visiškai nepamatuoti visos situacijos. Siekiant veiksmingai gydyti skausmą, gydytojai turi atsižvelgti į ergonomiką, taip pat į visus kitus sveikatos veiksnius. Tai reiškia, kad reikia vertinti miego kokybę, mitybos įpročius, streso lygį kartu su būtinomis laikysenos korekcijomis.
Iš tikrųjų nėra tokio dalyko kaip tobula poza visiems, nes žmonės būna visokiausios formos, dydžio bei per dieną dirba skirtingą darbą. Ergonomiškos įvertinimo priemonės tikrai padeda pritaikyti, kokia gera poza tinka kiekvienam asmeniškai, tačiau šie vertinimai turėtų įvertinti, kaip žmogus iš tikrųjų juda per savo kasdieninį režimą – ar tai žaisti futbolą per pietus ar visą rytą sėdėti prie stalo. Daktaras Markas Linvudas, kuris tiria, kaip juda mūsų kūnas, smarkiai prieštarauja griežtai nustatytiems taisyklėms apie tai, kas laikoma teisinga poza. Vietoje to jis pirmiau vertina, kai žmonės randa tai, kas jiems asmeniškai veikia geriausiai. Jo nuomone, pernelyg stengiantis įtvirtinti standartines pozas dažnai sukelia problemų, o ne jas sprendžia. Kai skatiname žmones koreguoti savo pozas atsižvelgiant į jų kūno tipą ir tai, kas jiems jaučiasi patogu, toks požiūris dažniausiai būna saugesnis, o ilgainiui vis tiek padeda efektyviai pagerinti pozą.
Kai reikia išspręsti laikysenos problemas, su kuriomis susiduriame darbo vietose ir net namuose, svarbu tinkamai parinkti ergonomiką. Pradedant tinkamai organizuoti darbo vietą, žmonės pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į stalo ir kėdės aukštį, kompiuterio ekrano vietą, o galbūt pridėti papildomą nugaros atramą. Tyrimai rodo, kad įmonės, kurios rimtai rūpinasi patogiu darbo aplinka, pastebi, kad darbuotojai dirba efektyviau – kartais net iki 17 % greičiau. Tai logiška, nes žmonės jau nėra nuolat trikdomi dėl skaudančių raumenų ar standžios kakto dalies. Norint sukurti ergonomišką darbo vietą, pradėkite nuo ekrano aukščio patikros – jis turi būti lygmenyje su akimis (ne per aukštai ar per žemai). Kėdė turi užtikrinti gerą apatinių nugaros dalies atramą, kad stuburas išlaikytų natūralią formą. Ir nepamirškite apie kojas – daugeliui žmonių naudinga turėti kažką po kojomis sėdint. Pamažu atliekant šiuos nedidelius pakeitimus, sumažėja kūno įtampa ir padeda išlaikyti tiesią laikyseną visą dieną.
Dirbant su branduolinės stabilizacijos pratimais, padedama kontroliuoti laikyseną, stiprinant nugaros stuburo raumenis. Pratimai, tokie kaip lenta, tiltas ir negyvas vabzdys, labai gerai pasiekia branduolinius raumenis, dėl ko pagerėja stuburo išsilyginimas ir mažėja apkrova ant nugaros. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys stipresnį korpusą, dažniausiai patiria kur kas mažiau nugaros skausmų ir iš viso turi sveikesnį stuburą. Imkime šį pavyzdį: mokslininkai iš „Journal of Orthopaedic & Sports Physical Therapy“ pranešė, kad žmonės, atliekantys reguliarius branduolinius pratimus, patyrė apie 30 % žemesnį apatinių nugaros skausmų rodiklį. Kai korpusas yra stiprus, jis sukuria tvirtą pagrindą kiekvienam judesiui, padedant išlaikyti statmeną, tinkamai išlygintą pozą, su kuria daugeliui iš mūsų tenka kovoti kasdieniame gyvenime.
Tobulinti, kaip mūsų kūnas jaučia savo poziciją erdvėje, iš tikrųjų yra gana veiksmingas būdas ištaisyti prastą laikyseną. Dažnai žmonės bando dalykus, tokius kaip stovėjimą ant linguojančių lentų, užsivilkti stiprius atsparumo bandus aplink sąnarius arba daryti jogos pozas, kurios išbando balansą. Šios veiklos padidina signalus, kuriuos mūsų raumenys siunčia į smegenis apie tai, kur esame pozicijoje. Kai žmogus praktikuoja sąmoningumą judėdami per kasdieninį gyvenimą, jie pradeda pastebėti blogas laikysenos įpročius dar prieš jiems įsiviešpatauti. Moksliniuose žurnaluose, tokiuose kaip Journal of Applied Physiology, paskelbti tyrimai parodė, kad kai žmonės sąmoningai koncentruojasi į savo judėjimą ir reguliariai lavina prorpriorecepciją, jų laikysena linkusi gerėti per mėnesius, o ne savaitėmis. Tikra magija įvyksta pamažu, kol šie pataisymai tampa antra prigimtimi, todėl žmonės nustoja sėdėti susikūprinę net nesąmoningai.
Autorinės teisės © 2024 Dongguan Taijie Rehabilitacijos įrangos Co., Ltd - Privacy policy